Du lietuvių svečioje šalyje tipai

Kaip dori piliečiai atlikome pareigą savo tėvynei net būdami už jūrų marių. Savo balsus atidavėme Lietuvos ambasadoje, įsikūrusioje jaukiame rajonėlyje šalia dar kaži kiek ambasadų. Bet svarbiau yra ne rajonėlio grožis. Didesni įspūdį paliko balsuoti atėję lietuviai. Juos galima aiškiai rėžti į dvi dalis – turistaujančius ir Gruzijoje ilgiau užsibuvusius. Pastarieji mielai susipažįsta su naujais veidais, pasišnekučiuoja, pasirodo turį panašių neramumų kaip pats. Tada supranti, kad kitoje kultūroje nesėdi vienas ir būtų kur kreiptis gimto krašto balsui kažkur širdelėj suaimanavus. Na, o turistaujantys ir lieka turistaujančiais, atvažiavusiais prisisiurbti įspūdžių ir vyno. Atrodo, kad tas įspūdžių ir vyno siurbimas vyksta vienu metu... Tokie užsieniečiai nori patirti daug per labai trumpą laiką. Tokie užsieniečiai neturi praktiškai jokių baimių, nes viskas yra kaip vienas nesibaigiantis nuotykis. Iš pradžių tai pasirodė šiek tiek lėkštoka. Visgi, pamodeliavę situaciją spėjom, kad ir patys, žinodami, kad Tbilisyje ilgai neužsibūsime, elgtumėmės panašiai – negalvotumėme, kaip įsilieti į minią, nesimokytumėme kalbos. Tiesiog siurbtumėme viską į save, nieko neapgalvodami. Pasidaro įdomu, kiek maždaug laiko turi praleisti svečioje šalyje, kad į ją pradėtum žiūrėti ne kaip į įspūdžių šaltinį, o kaip į vietą, kurioje tau reikia prisitaikyti ir gyventi...