2008-12-29

Vilnos paieškos...

...Tbilisyje buvo ilgos ir varginančios. Ko mums reikia, mieste suprato tik nedaugelis. O tie, kurie suprato, padėti negalėjo. Tik viena moteris požeminės perėjos parduotuvėlėje mus nusiuntė į tolimą Tbilisio pakraščio turgų, kurio pavadinimo mes taip ir neišmokome ištarti. Ten paklaidžiodami, pasiklausinėdami, radome šieno kupetoje tą adatą, kurios ieškojome. Vilna išties natūrali. Tiesiai nuo barano, taip sakant. Dabar belieka kaip senovėje ją perrinkti, kaip senovėje ją plėšyti ir kaip senovėje padaryti ją tinkamą vėlimui. O po to atsidusti ir palinguoti galva, kaip senovėje žmonės su ta vilna tiek kantrybės turėdavo.

3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

oho, birut, ar yra tiek kantrybes terliotis su ta vilna, kad isgauti veltinukus? :))) lietuvoj juk taip paprasta... o tiesa, kiek tokia sviezia vilna kastuoja? :)

Anonimiškas rašė...

na, bet aš irgi nesuprantu kas ten per užsiėmimas tas vėlimas. lyg ir iš paaiškinimų seka, kad ta veikla psichologiniu požiūriu naudinga, bet vistiek labai keistas užsiėmimas.
kiekvienam savo.

Mėnulio vaikas rašė...

Lietuvoj viskas paprasciau, bet ir cia, kai yra tikslas, tai ir kantrybes randi jam siekti :)
O tokia sviezia vilna kastuoja apie 10Lt/kg. Brangoka...

Ne, red_apples, to vyrai niekada nesupras... O mes, moterys su adatele pabadome ir jau ramiau :)