Home-made lėlytė (I)

Taigi, kaip pasisiųti skudurinę Rugilę? Nors, matyt, žodis "skudurinė" šiuo atveju gal ir nelabai tinka...

Pirmojo etapo tikslas yra suformuoti lėlės kūnelį nuo galvos iki kojų. Kaip lėlės pagrindą ėmiau ne skudurus, o paprastą iššukuotą vilną, kurios maišioką parsivežiau iš Gruzijos. Šiuo atveju reikia turėti omeniuos, kad vilnos reikės nemažai, tad geriau imti pigią mažiau apdorotą vilną, o ne brangesnę švelnią spalvotą. Na, ir geriausia, kad vilna būtų vienspalvė. Apie patį vilnos badymą su adata, matyt, pasakoti nebūtina.

Lėlės kūnelis ne visas formuojamas iš vieno gabalo:

1. Padaroma galva. Gruziniškos lėlytės išsiskiria tuo, kad jos turi žandukus (šiek tiek matosi nuotraukoje) ir į žmogišką panašią galvos formą (platus pakaušis). Veldama šitą detalę suvėliau ir kaklą, bet jį baigiau ne staigiai - palikau apie 10cm nesuveltos vilnos "uodegą", aplink kurią toliau bus formuojamas lėlės torsas.

2. Lėlės torsas reikalauja daug vilnos, tačiau bendrai jį padaryti nėra sunku. Specialiai reikėtų suformuoti duobutes kojų ir rankų įstatymo vietose. Siūlyčiau tose vietose ir labai stipriai nesuvelti vilnos - tada bus lengviau privelti galūnes. Mano manymu, lėlė bus panašesnė į lėlę, jei torsas bus šiek tiek kriaušės formos, t.y. pečių linija siauresnė, o klubai storesni, a la teletabiški.
3. Rankos ir kojos man pasirodė sudėtingiausi. Iš pradžių dariau kojas, po to pagal jų ilgį taikiau rankas. Abiem atvejais sukau iš vilnos papirosus, badžiau pasidėjusi ant storo paralono. Vietas, kurios jungiasi su torsu, taip pat kaip ir kaklą palikau minkštesnius, kad būtų lengviau privelti. Galūnių ir torso sujungimo vietose aplinkui apsukdavau ir priveldavau dar papildomus gabalus vilnos, kad tvirčiau laikytųsi.

4. Paskutinis pabadymas yra viso lėlės kūno kaip vientiso darinio papildomas suvėlimas. Reikėtų tiesiog žiūrėti, kur vilna nėra pakankamai tvirtai ir kietai suvelta ir ten arba tik pabadyti, arba dėti papildomus "lopus" vilnos. Ypač svarbu, kad tvirtai laikytųsi galva, rankos ir kojos.

Jau gatavą "veltinį" reikia gerai išplauti su muilu po tekančiu karštu vandeniu. Buvo šovusi mintis vudu lėlę truputį pavirti, kad vilna susitrauktų ir dar geriau susikabintų, bet truputį pagailo (šypt) ir pabijojau, kad lėlė deformuosis. Džiovinau kelias dienas ant saulės, periodiškai pagręždama ir palygindama išsiklaipančią lėlės formą.

Tai toks tas pirmasis etapas...

...to be continued...