Apkeliavęs porą skaitytojų į "Lentyną" sugrįžo G. Vilpišausko "Vėjas nuo jūros". Kaip ten sako...? Nipaniatna, no zdorava! Kadangi mergaitiška Mėnulio vaiko pusė yra gan smulkmeniškai viską išsiknibinėjantis veikėjas, liko daug neatsakytų klausimų, kurie, net vadovaujantis knygos logika, nedavė ramybės nei skaitant, nei perskaičius knygą. Tai grybas iš skylutės, ar į skylutę? O medinukai niekada ir nebeatgims? O tai kaip Gintaras nežinojo tokios dainos? Ir, po velnių, kas čia per patogus rašytojui daiktas yra vienetinė kontrolinė mutacija??!? Kaip ten bebūtų, knyga susikramto greitai, o nuo to momento, kai ją atsiverti, ir dar porą savaitėlių po to skaitytojas ir visi aplinkui makabriškai niūniuoja dainelę apie vėją nuo jūros...
4 komentarai:
o tai cia tikrai ta daina? kotais abejoju, knygoj buvo parasyta kokios grupes
Joa, knygoj buvo parašyta "Natali". Bet tai šiek tiek kitokia nuotaika kuriasi, kai neskamba ta melodija galvoje... :)
Please, tik neprimink man vėl tos dainos... kaip ramiai perskaičiau knygą, kol nežinojau, kaip ta daina skamba.
O dėl smulkmeniškumo - ar kartais besiknebinėjant po detales nepradingsta bendras knygos kaip nuotykio kaifas?
Aš šitoj knygoj tiesiog paskendau - taip niurkt kaip į vėsų ežerą. Išnyri, o šiurpuliai dar po odą laksto, dar naktim siužetas sapnuojas...
Pradingsta, tačiau detalių pačiupinėjimas iš visų pusių dažniausiai būna giliai į skaitytojo kraują įaugęs ir nekontroliuojamas. Nesiskundžiu. Tiesiog paskęstu kitose knygose...
:)
Rašyti komentarą