Pasakų veikėjai

Neseniai atostogų metu turėjau įdomią patirtį. Teko šiek tiek pakeliauti automobiliu, tad ir pasakų namelio poreikis vienam ar kitam ekipažo nariui iškildavo. Tradicinis "Kai bus galimybė, sustojam, nueisim pas nykštukus". Staiga vienas iš ekipažo vaikiukų palinksta prie manęs ir tyliai, kaip didžiausios paslapties, paklausia: "O kaip tu nueisi pas nykštukus...?"

Tą akimirką tie nykštukai, pas kuriuos vaikšto suaugusieji, iš dviejų stilizuotų moteriško ir vyriško prado ženklų įgavo labai gyvą pavidalą. Su barzdomis, mažais žibintais ir tikromis nykštukiškomis kepurėlėmis jie gyveno toli toli pasakiškuose miškuose. Ir iki jų buvo daug toliau nei iki artimiausios degalinės. Paaiškinimas, kad "taip yra sakoma" vaikui tikriausiai pasirodė nerimtas. Įtikinamesnė versija, matyt, buvo ta, kad suaugę kažkuriuo gyvenimo momentu pradeda prisigalvoti įvairiausių nesamonių ir nustoja vadinti daiktus tikraisiais vardais. Man ir pačiai pagailo tų nykštukų, kuriuos suaugusieji taip nepagrįstai "sudirbo".

Taisybė, vaikai tikrai moka praskaidrinti dieną...