Sėdint mašinoje ir matant, kaip dešimtmečiai pypliai prie parduotuvės traukia kaifą iš oro gaiviklio flakono arba stotelėje į galvą poros marozėlių spardomas kitas pradedantis bomžas, ir stebint aplinkinių "nieko nematau, nieko negirdžiu" elgesį nuotaika bjūra. Ji tokia išliks tol, kol neišsimiegosiu, o iki tol, pravažiuodama žmonių susibūrimo vietas, matysiu tik visuomenės atmatas, prasigėrusius ir pradedančius gerti nelaimingus žmones. Bet nepastebimi liks tie, kurie šypsosi ir gali būti įtariami kaip beesantys laimingi. Dingsta ūpas kažką kurti. Atrodo, kad šiame bjauriame pasaulyje vietos nebėra ne tik senukams. Ir atrodo neįtikėtina, kad visgi yra tokių vietų, kur nuo nevykusių vaizdų ir garsų gali jaustis saugios tavo akys, ausys ir protas.
2009-09-01
Blogas jausmas
Tema:
Daily
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
8 komentarai:
niūriai čia, bet tai išradinga chebrytė - jei alkoholis visur uždraustas, tai alternatyvių apsvaigimų susigalvoja.
kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai?
sunku pasakyti, kur žiūri tėvai, bet tokie tamsūs gyvenimo vaizdai labai aiškiai leidžia suprasti, kad vaikui reikia skirti dėmesio ir laiko...kitaip vieną dieną gali išvysti ji gatvėje su tuo pačiu flakonėliu...
Kita Mėnulio vaiko pusė...
Nuotrauka - super.
Pamąstymai... mes vakar irgi apie tai diskutavom, nes irgi matėm būrelį "niolikos" - dešimties metų vaikų, kurie buvo ryškiai kažkuo apsipūtę... Irgi galvojau, kur jų tėvai, ką sako, kai toks vaikas grįžta...
...
...
ir nežinau. Ir ką čia gali pasakyti, juk jei taip jau nutiko, vadinas klaida, kaip ten sakė "antroji mėnulio pusė" - jau padaryta, vaikui buvo skirta per mažai laiko ir dėmesio. O ar dar pagelbės, jei tokiam apsirūkiusiam rodysi dėmesį?.. Turbūt nepakenks, bet... Velnias žino, atrodo normalūs tie vaikai, jei ne stiklinės akys. Gal ir jų tėvai normalūs? Gal ir į vaikus visą širdį sudėjo, o gavos taip kaip gavos?..
o taip, vakar mums buvo rugsėjo pirmoji... ir čia prasiveržia visos mano slapčiausios baimės, nes tėvystės pareigos su metais tik sunkėja :(
Svaiginimosi būdų prisigalvojimas yra, tikriausiai, ta vaiko kūrybiškumo pusė, kurią reikėtų stipriai slopinti. Ši atsakomybė krenta visų pirma tėvams, nors ir ne visada jų galioje vaiko gyvenimą iki smulkmenėlių sustyguoti... O man, kaip žmogui iš pašalės, taip norisi prie tokio vaiko prieiti ir pakratyti, bet kas iš to? Jei jis tavęs neapspjaus, tai tikrai dar kartą įsitikins, kad visuomenė jam yra nevykusių skystablauzdžių krūva, kuriai priklausyti jis nenori...
Kalbant apie vaikiukus, gal visgi ir yra galimybių prevencinei veiklai. Didesnė bėda atrodo su tais vyresniaisiais, kuriems įstatymai jau leidžia svaigintis. Kad taip spragtelėti pirštais ir jie visi išnyktų...
Iš tiesų, ši tema labai kontroversiška, nes kaip rašė moteriškoji Mėnulio vaiko pusė, paprastas pabarimas vargu ar padės...visgi daryti kažką reikia, tik nežinia ką...vienintelis dalykas, ką šiuo metu daro visuomenė - užsimerkia arba izoliuoja save nuo to. Bet kas iš to, vieną dieną tie vaikai suaugs ir nebegelbės nei aukštos tvoros, nei geriausios apsaugos sistemos, nugalės tik noras svaigintis...nežinau, kuo daugiau šia tema mastau, vis labiau ima beviltiškumas...ir kamuoja nesaugumo jausmas...
Antroji Mėnulio vaiko pusė
Kuriame utopiją kur nors laukuose! Who's in this, m?
Utopija tuo ir utopija, kad realiai ji neįgyvendinama ;) Spygliuota tvora nuo pasaulio neapsitversi. Labai gerai tas suvokimas ateina, kai tenka į visuomenę išleisti vaiką. Tada ir supranti, kad kuo labiau šiltnamio sąlygom jį auginsi, tuo didesnis šokas jo laukia išorėje. Nebent gyventum kaip tos bendruomenės Amerikoj, kur nepripažįsta šiuolaikinio pasaulio stebuklų, turi savo mokyklas ir kt... (nors tiesą sakant, ir šitos mano žinios iš filmų. Gal tokios bendruomenės apskritai tik pramanas?)
jurgita, tokia bendruomenė tikrai yra http://lt.wikipedia.org/wiki/Ami%C5%A1ai
net ir sukūrus utopiją, vistiek vieną dieną atsiras puvėsių ir reikės vėl naują utopiją kurti atsikratant nepatinkančiais.
net va ir tų amišų atveju buvo prieš kurį laiką, kad kokie tai bendruomenės paaugliai mokykloje šaudytis pradėjo.
o noras svaigintis visada bus ir jis pats savaimė nėra blogai, vat priemonės kaip svaigintis sukelia daugiausiai klausimų.
Rašyti komentarą