Už autobuso lango ryškėjant pirmiems rudens žingsniams per medžių vainikus ir matant jau autobuse sėdinčios moters bandymus kaštoniniais plaukų dažais maskuoti lendančias žilas sruogas, mandig keista mintis. Jei žmonės būtų kaip medžiai, o jų plaukai – kaip medžių lapai, plaukų dažų gamyba užsiimančios kompanijos kaip mat bankrutuotų. Arba net nebūtų atsiradusios. Tuomet kiekviena moteris ir vyras nekantraudami lauktų rudens. Jis, nors reiškiantis artėjančią žiemą, o kartu ir gyvenimo pabaigą (vieną iš daugelio), reikštų ir tai, jog tuoj tuoj, naktims šiek tiek atšalus, visi pradės masiškai žilti. Tuomet buvę vienodai nuobodžiai žali, moterys ir vyrai galėtų didžiuotis neįtikėtinų spalvų plaukų sruogomis. O kas svarbiausia, visi būtų išskirtiniai ir unikalūs, kas šiuolaikiniam žmogui yra be proto svarbu.
Žinoma, tada gal atsirastų įvairių nuolatines rudeniškas spalvas palaikančių plaukų purškalų. Bet, kita vertus, tos spalvos reikštų, jog tau jau artėja žiema, o kartu su ja, nors ir viena iš daugelio, bet vis tiek gyvenimo pabaiga. O juk niekas nenori visus metus būti “prieš mirtį”...
Jei žmonės būtų kaip medžiai, o jų plaukai – kaip medžių lapai, ruduo būtų tas metas, kai visi didžiuotųsi savo žilstančiais plaukais.
4 komentarai:
Noris šią tavo fantaziją pratęst... Rudenį plaukai pakeistų spalvą, o žiemą iškristų... (?) Pavasarį visi džiaugtųsi šviežiais mielais ant galvos želiančiais ežiukais ;)
žiūrėk ir darbo vietų daugiau atsirastų - nes reikėtų kažkaip tuos plaukus sušluoti rudeniui pasibaigus :D
o šauniausias dalykas būtų tai pavasariniai, žali, fotosintetinantys plaukai. kaip ekologiška, ar ne?
:D Na, gerai čia išmąstėt :) Bet tai tikrai - kiek atsirastų priemonių plaukams surinkt. Iš įvairiausių gyvenamosios vietos vietų. Ir kates su šunimis labiau suprastumėm :)
O aš labai džiaugčiaus rugsėjo plaukais... ir dar gegužės...
Rašyti komentarą