Nors sraigės su beisbolo lazda stebėjimas ėjosi sraigės žingsnio greičiu, šis S. Parulskio rinkinys susikramtė ganėtinai greitai. Net būtų galima naudoti būtojo laiko veiksmažodį “susirijo”. Kas ten žino, gal ateityje bus galima naudoti net ir būtojo dažninio laiko veiksmažodį “susirydavo”, bet kol kas ši knyga keliauja į “Lentyną”. Kiek žinau, neilgam – mačiau už knygų spintos pasislėpusį žmogų, kurio ranka jau tiesėsi link miego ir kitų. O aš vis galvoju apie tai, kas mane šiek tiek nuramino. Jeigu pragaras iš tiesų yra toks, kokio vaizdą pametėjo autorius, pasidaro nebe taip baisu nepatekti į dangų...
“Elektroforezė, Bernaro srovės, ultragarsas, šviesos terapija – skamba kaip inkvizicijos kankinimo prietaisų sąrašas. Bažnyčia turėtų artimai bendradarbiauti su fizioterapautais – kai per tavo sausgysles paleidžiama elektros srovė, šėtonas pagarbiai pasitraukia <...>. Be to, jeigu jau esi įtrauktas į pragaro kandidatus, gali po truputį pratintis, paprašyti, kad medicinos personalas pastiprintų srovę: juk negali šiuolaikinis pragaras būti senoviškas, su bliūdais, puodais ir verdančia smala. Neabejoju, kad ten seniausiai viskas kompiuterizuota. Jeigu H. Boschas tapytų dabar, nelaimingieji būtų perverti arfos ne stygomis, – mažų mažiausiai aukštos įtampos laidais, o operatorius velnias spaudinėtų laptopo klavišus (71 p.).”
2 komentarai:
Aš, aš, eilėje į tavo lentynos pasikėsinimą! ;)
Tuo tarpu galiu į kolekciją pasiūlyti savo numylėtines knygas. Berods visą ką parašius Laura Sintija Černiauskaitė.
Ar priimsi užsidūlėjusias istorijas? :)
Tai žinoma! :) Krauname visas istorijas, kuriomis norime dalintis, kol "Lentyna" taps nebe mano ar tavo, o mūsų visų ;)
Rašyti komentarą