Home-made lėlytė (II)

Jau keletą dienų saulės atokaitoje džiūsta pirmąjį etapą išgyvenusi skudurinė Rugilė. Antrojo etapo metu bandysime lėlytę aptraukti "oda". Tam geriausiai tinka labai gerai besitampantis nenatūralus audinys (pvz., 94 proc. poliamidinio pluošto ir 6 proc. elastano). Įdomu tai, kad siūnant lėlytę yra neribota galimybė pasirinkti jos rasę, t.y. jos "odos" spalvą. Matomas siūles siūlau daryti kiek galima smulkesnes, kad vilna užkandžiauti mėgstančios kandys nesukapotų lėlytės iš vidaus. Ir vėlgi, formą apsiuvinėjau ne iš vientiso medžiagos gabalo, o iš atskirų skirtingų formų gabaliukų skirtingoms kūno dalims:
  1. Paeiliui apsiuvamos kojos. Kerpant medžiagos gabaliukus reikia turėt omeniuos, kad jie būtų panašios formos ir dydžio, antraip susiūnant medžiagos įtempimas bus nevienodas ir dėl to skirsis lėlytės kojų spalva.  Na, ir dėl besitempiančios medžiagos nereikėtų kirpti didesnių gabaliukų su daug zapaskės. Susiuvimą dariau vidinėse kojų pusėse. Siūles, kurių nesimatys (ant pilvo, nugaros ir pažastyje) dariau dideles ir ne per daug įtemptas, kad medžiaga gražiai priglustų.

2. Pagal tą patį principą kaip kojos, paeiliui apsiuvamos lėlytės rankos.

3. Apsiuvant galvą sudėtingiausia "odą" įtempti taip, kad ji niekur nesiraukšlėtų. Apskritai, labai patogu medžiagą kur reikia prie vilnos prismeigti papildomomis adatomis ar smegtukais (žr. nuotr. žemiau). Medžiaga dedama iš priekio taip, kad lėlės veidas liktų be siūlių, o susiuvimas prasidėtų virš kaktos po būsimais plaukais ir baigtųsi žemiau po kaklo slanksteliais (lėlės pakaušis nuotr. apačioje). Visgi, man taip ir nepavyko padaryti, kad kaklas būtų nesusiraukšlėjęs... Beje, lėlytė su kalgotke ant veido ankstesnėse nuotraukose buvo ne dėl to, kad ji plėšikė. Taip siūlė daryti gruzinė mokytoja kaip papildomą apsaugą nuo kandžių (dėl didelio "odos" įtempimo ant galvos ties susiuvimu gali atsirasti skylučių tarp audinio siūlų).

4. Kerpant medžiagą torso apsiuvimui, jos formą dariau panašią kaip tarybinio pilno maudymosi kostiumėlio, t.y. dariau nedidelius iškirpimus aplink kojas ir rankas, kad apsiuvant medžiaga tose vietose gražiau priglustų. Apsiūnant torsą taip pat naudojau adatas medžiagos prismeigimui. Na, ir čia jau visas siūles reikia daryti gražias ir smulkias.

Tai taip lėlytė po antrojo etapo įgauna žmogaus spalvą. Kitame etape bandysime prisiūti plaukus ir išsiuvinėti veiduką. O iki tol, jau nebijodami kandžių, galime saugiai padėti lėlę į spintą.

...to be continued...