Katharine Guerrier “Skiautinių enciklopedija”

Per praėjusias Kalėdas vienas iš su dovanomis susijusių sprendimų buvo poroje nesidovanoti dovanų aklai, o tiesiog kartu apsilankyti knygyne ir pasidovanoti sau po trokštamą knygą. Manasis sprendimas buvo “Skautinių enciklopedija”. Nors kitos šios rankdarbių enciklopedijų serijos knygos man nepasirodė tokios geros (gal dėl to, kad siuvinėjimo, mezgimo ir nerimo man nereikia mokytis nuo nulio), “Skiautinių enciklopedija” neabejotinai verta kruopštų pirštų darbą mėgstančiųjų dėmesio, nes supažindina su pačais pagrindais, svarbiausiomis technikomis ir pateikia begalę profesionalų pavyzdžių, nuo kurių raibsta akys, o fantazija įsijungia visu pajėgumu. Tai knyga, kurią gali vartyti nuo pradžios arba nuo galo, gali žiūrėti iš kairės į dešinę arba atvirkščiai. Net gali apversti aukštyn kojomis ir ji vis tiek, jei tau patinka skiautiniai, lips ir lips į rankas, tikėdamasi, kad tarp tų begalės skiautinių pamatysi kažką naujo. Kol “Skiautinių enciklpedija” nevartoma, ji bus padėta “Lentynoje”.

Dar kitoje jau lietuvių autorės knygoje perskaičiau, kad pirmąjį savo skiautinį reikia pasiūti vien tik rankomis – kad suprastum tikrąją šio rankdarbio prasmę ir medžiagos gyvenimą. Į tarpus egzaminų pabandžiau ir aš. “Pirmieji malūnėliai” siuvosi šiek tiek stichiškai, neturint galutinės idėjos, tik lipdant atskirus gabalėlius į visumą. Bet tai velniai, na ir atsparius adatos dūriams pirštus turėjo tos siuvėjos senovėje!

“Pirmieji malūnėliai” (54cm x 77 cm)